- žirgliuoti
- žirgliúoti, -iúoja, -iãvo intr. K, KI120,157, KII168, DŽ, NdŽ, KŽ, žir̃gliuoti, -iuoja, -iavo KI120 1. NdŽ eiti išsižergusiam. 2. eiti dideliais žingsniais: [Išdykėliai] pasigraibė akmenukų ir su timpomis už juostų ėmė žirgliuoti prie Giedriaus namų K.Saj. Skroblas skubinosi šalia inžinieriaus, žirgliuojančio ilgais žingsniais J.Dov. Senis, susigūžęs pančiu perjuostoje rudinėje, žirgliavo paskui akėčias rš. 3. eiti peržengiant per ką: Ant duonos nežirgliuõs: tas lyg šventa teip Tlž, Rg. \ žirgliuoti; atžirgliuoti; išžirgliuoti; nužirgliuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.